Raumeninių skaidulų tipai, skirtumai

Posted by admin 2017/12/21 0 Komentarai Sporto fiziologija,

Žinome, kad mūsų raumenys sudaryti iš greitojo, lėtojo ir tarpinio susitraukimo greičio raumeninių skaidulų. Keliant nedidelius svorius, pagrinde dirba lėtojo susitraukimo, o maksimalius - lėtojo, tarpinio ir greitojo susitraukimo tipo skaidulos. Pagal susitraukimo greitį bei atsparumą nuovargiui raumeninės skaidulos skirstomos į I, IIa ir IIx (seniau vadintos IIb) tipo skaidulas. Šių skaidulų palyginimas pateiktas lentelėje žemiau:

Savybės
I tipo
IIa tipo
IIx tipo
Motoneurono dydisMažas Didelis Didelis
Nervo pralaidumo greitisLėtasGreitasGreitas
Susitraukimo greitisLėtas GreitasGreitas
Atsipalaidavimo greitisLėtas Greitas Greitas
Atsparumas nuovargiuiDidelis Vidutiniškas/mažasMažas
Jėgos išvystymasMažas Vidutiniškas Didelis
GalingumasMažasVidutiniškas/didelisDidelis
IštvermingumasDidelisVidutiniškas/mažasMažas
Aerobinių fermentų kiekisDidelisVidutiniškas/mažasMažas
Anaerobinių fermentų kiekisDidelis Didelis Didelis
Kapiliarų tinklo išvystymas Didelis Vidutinis Mažas
Mioglobino kiekisDidelisMažas Mažas
Mitochondrijų dydis bei kiekisDidelis VidutinisMažas
Skaidulų diametrasMažasVidutinisMažas
Spalva RaudonaBalta/raudonaBalta

pagal Beachle & Earle, 2008

I tipo raumeninės skaidulos yra tikrai ištvermingos, pasižymi dideliu ir gerai išvystytu kapiliarų tinklu (užtikrina optimalią kraujotaką fizinio krūvio metu dirbančiuose raumenyse), turi dideles mitochondrijas, didelis aerobiniės ATP resintezės fermentų kiekis bei aktyvumas. Tokio tipo raumeninės skaidulos vyrauja tarp ištvermės atletų (maratono bėgikai, ilgų nuotolių slidininkai ir pan). Kitaip tariant, raumenys yra prisitaikę (adaptuoti) prie esamos darbinės veiklos trukmės bei intensyvumo. Tuo tarpu sunkumų kilnotojų, kultūristų raumenyse vyrauja II tipo (IIa ir IIx) tipo raumeninės skaidulos, kurios pasižymi ne taip gerai išvystytu kapiliarų tinklu, mažesnėmis mitochondrijomis, dideliu skersmeniu, dideliu kiekiu anaerobinių fermentų kiekiu ir aktyvumu tad natūralu, kad šių sporto šakų atletų raumenys yra didesni, stipresni tačiau ne tokie ištvermingi. Kitaip sakant, vyraujančių raumeninių skaidulų tipą apsprendžia maksimali sportinės veiklos trukmė ir intensyvumas (šie du parametrai yra atvirkščiai proporcingi vienas kitam), o vyraujančių raumeninių skaidulų tipas pagrinde prisitaikymo prie krūvio požymis. Žinoma, nereikia pamiršti ir palikti nuošalyje įgimto – genetinio faktoriaus, t.y. kiekvienas žmogus turi skirtingą įgimtą lėtųjų ir greitųjų raumeninių skaidulų santykį.
Taip pat reikėtų paminėti, kad treniruočių rezultate raumeninės skaidulos gali transformuotis ir tapti kito tipo skaidulomis. Manoma, kad IIx (pačios greičiausios ir mažiausiai atsparios nuovargiui RS) treniruočių metu virsta IIa tipo skaidulomis, o šios savo ruožtu gali virsti I tipo RS. Tuo tarpu sportininkui nebesporuojant, deadaptacijos metu, transformacija vyksta atbuline seka.

Lentelėje žemiau pateiktos kai kurios sporto šakos ir skirtingų raumeninių skaidulų indėlis darbui atlikti varžybinės veiklos metu

RungtisI tipo RSII tipo RS
100 m sprintasmažasdidelis
800 m bėgimasdidelisdidelis
Maratonasdidelismažas
Sunkioji atletikamažasdidelis
Futbolas, ledo ritulysdidelisdidelis
Krepšinismažasdidelis
Boksasdidelisdidelis
Ilgų nuotolių slidinėjimasdidelismažas
Tenisasdidelisdidelis

pagal Beachle & Earle, 2008

Taip pat reikia pažymėti, jog to paties žmogaus įvairūs skeleto raumenys turi nevienodą skirtingų tipų RS santykį, pvz. blauzdos plekšninis raumuo turi 80%. I tipo RS-ų; rankos nykščio pritraukiamasis – 78%; blauzdos dvilypis – 57%; keturgalvio šlaunies šoninis platusis – 54%; žiedinis akies – 16%. Aukšto meistriškumo greičio jėgos sporto šakų atstovų raumenyse vyrauja greito susitraukimo RS (apie 60-80%), o ištvermės ciklinių sporto šakų atstovų raumenyse – lėto tipo RS. Jau ankstyvoje jaunystėje nustačius kokios raumeninės skaidulos vyrauja galima tinkamiau pasirinkti sportinę šaką, lengviau pasirinkti optimalius krūvius.

Bendram supratimui:

Sprinterių ir ilgų nuotolių bėgikų sportinė veikla panaši - bėgimas, tačiau kartu ir visiškai skirtinga. Sprinteriai (nuotraukoje dešinėje), turėdami įveikti nedidelį atstumą maksimaliu greičiu (ypač jeigu kalbėsime apie 100 m bėgimą) pagrinde apkrauna greitojo (II tipo) raumenines skaidulas, kurios prisitaikydamos padidėja (hipertrofuoja) bei įgauna kitas II tipo RS būdingas savybes. Tuo tarpu ilgų nuotolių bėgikų (nuotraukoje kairėje) raumenys yra nedideli bei pasižymi kitomis atsparioms nuovargiui RS būdingomis savybėmis... Žinoma, reikia nepamiršti kardinaliai skirtingo hormoninio ir metabolinio atsako į ištvermės ir jėgos/galingumo krūvius.

Apibendrinimas:

  • Egzistuoja trys pagrindiniai raumeninių skaidulų tipai: I, IIa ir IIx, tarpusavyje besiskiriantys tiek dydžiu, tiek gebėjimu priešintis nuovargiui, bioenergetika.
  • I tipo RS - ištvermingos, tačiau nepasižyminčios didele jėga skaidulos.
  • IIa tipo RS - pasižymi didele jėga ir yra gana ištvermingos. Manoma, kad būtent šios skaidulos yra labiausiai linkusios hipertrofuoti - didėti.
  • IIx - stiprios, bet neištvermingos raumeninės skaidulos. Manoma, kad tai rezervinės raumeninės skaidulos, kurios treniruočių dėka transformuojasi į IIa RS.
  • Supratimas apie tai, kokios raumeninės skaidulos egzistuoja, kuo jos tarpusavyje skiriasi ir kokioje veikloje labiausiai apkraunamos - prielaida protingam treniruočių krūvių planavimui.

Naudota literatūra:

  • Beachle T.R., Earle R.W.(2008). Esentials of strength training and conditioning/National strength and conditioning asssociation - Human Kinetics.
  • Castro, M.J., Apple, D.F., Staron, R.S., Campos, G.E.R., Dudley, G.A., (1999). Influence of complete spinal cord injury on skeletal muscle within six month injury. Journal of Applied Physiology, 86:350-358.
  • Hunter, G.R., Bamman, M.M., Larson-Meyer, D.E., Joanisse, D.R., McCarty, J.P., Blaudeu, T.E., Newcomer, B.R. (2005). Inverse relationship between exercise economy and oxidative capacity in muscle. Eur J Appl Physiol, 94:558-568.
  • Skurvydas, A., Zuozienė, J.I., Stasiulis, A., Kamandulis, S., Vizbaraitė, D., Masiulis, N., Mačiukas, A., Rėklaitienė, D. (2006).Fizinis aktyvumas ir sveikata. LKKA. Kaunas.

Komentarai