Kodėl auga raumenys? I dalis - stimulai

Visi žinome, kad tinkamai sportuojant, didėja raumeninė masė, jėga, sportuojančio kūnas darosi tvirtesnis, gražesnis. Bet ar kada susimastėme kodėl atliekant fizinius pratimus, intensyviai sportuojant keičiasi mūsų kūno formos?
Treniruotė - stimulas raumenų augimui. Šis stimulas gali būti išreikštas trejopai:

1. Mechaninis stimulas

2. Metabolinis stimulas

3. Hormoninis stimulas

Mechaninis stimulas

Intensyvaus, ypač ekscentrinio (raumenys susitraukia ilgėjant, pvz.: rankų tiesimas, pritūpimai) fizinio krūvio metu ardomas bei žalojamas raumeninis audinys. Ekscentrės apkrovos metu ištempiami struktūriniai (skaidulos karkasiniai baltymai, ypač titinas) ir funkciniai (sarkomerą sudarantys funkciniai baltymai aktinas ir miozinas) raumeninės skaidulos komponentai. Jie plyšta, atsiranda raumeninės skaidulos mikrotraumos - raumenų pažeida.
Taigi, mechaninis dirbančių raumenų apkrovimas jėgos treniruočių metu suardo griaučių raumenų vientisumą. Yra pažeidžiama sarkoplazma, miofibrilės. Suintesyvėja raumenų degradacijos (ardymas) procesai. Tačiau, tai kartu ir signalas raumenų regenracijai, permodeliavimui, kuris perduodamas į skaidulų branduolius ir satelitines ląsteles.

Aktyvuojamos sąltelitinės ląstelės, kurios pradeda proliferuoti (bręsta ir skyla į kelias ląsteles). Susidariusios naujos satelitinės ląstelės gali prisidėti prie senų, egzistuojančių raumeninių skaidulų (didėja atskiros raumeninės skaidulos skerspjūvis) arba formuoti naujas raumenines skaidulas. Raumuo hipertrofuoja (padidėja).
Raumenų struktūrinei pažeidai atsirasti, kuri manoma yra vienas iš pagrindinių stimulų raumenų regeneracijai, didžiausią įtaką turi ekscentrinis raumenų susitraukimo rėžimas.

Pažeista raumeninė skaidula (vaizdas kairėje) ir sveika RS (vaizdas dešinėje).

Metabolinis stimulas

Nuo seno buvo manoma, kad norint padidinti raumenų jėga ir apimtis, būtina raumenis nuvarginti. Tačiau ilgai nebuvo žinomos šio nuovargio priežastys. Intensyvaus, ypač ilgai trunkančio krūvio metu raumeninėje skaiduloje sumažėja energetinis potencialas (išsenka ATF ir kreatinfosfato atsargos) ir padidėja neorganinio fosfato, kreatino, ADF ir vandenilio jonų koncentracija. Manoma, kad tai gali būti signalas baltymų sintezei suaktyvėti. Tačiau net ir šiandien mokslininkai negali tiksliai paaiškinti, kokiu būdu šie metaboliniai stimulai perduoda informaciją genams, esantiems raumenų skaidulų branduoliuose ir reguliuojantiems baltymų sintezę.
Dar vienas iš populiariausių metabolinių stimulų - tai padidėjęs raumenų rūgšties kiekis arba labai sumažėjęs pH. Tai nutinka atliekant labai intensyvų darbą, kai nebeužtenka ATF ir KF, o energija gaminama iš glikogeno.
Kaip bebūtų, metabolinis stimulas nėra vienintelis stimulas, kuris gali sukelti raumenų masės padidėjimą. Labiau priimtina, kad raumenų hipertrofiją sąlygoja keli stimulai (mechaninis, metabolinis, hormoninis).

Hormoninis stimulas

Manoma, kad tokie hormonai kaip insulinas, augimo hormonas (somatotropinas) ir testosteronas skatina baltymų sintezę ir kartu raumenų jėgos bei masės didėjimą. Mokslininkai Fleck (1987), Hakinen (1994) teigia, kad kuo didesnis treniruotumas, tuo sunkiau padidinti jėgos, raumenų masės rodiklius, nes tai riboja hormonų sintezė. Šie autoriai mano, kad didžiausios jėgos didėjimo atsargos slypi šiame stimule.
Žinoma, kad hormonų sintezę skatina intensyvūs fiziniai pratimai, kurie atliekami 85 - 90 % intesyvumu. Tokie svoriai (intensyvumas) būtini norint suaktyvinti testosterono sintezę. Tačiau testosterono sintezės sparta ir kiekis mažėja, kai treniruotės trukmė viršija 30 min. Tačiau praėjus 30 - 60 min. vėl galima atlikti jėgos pratimus ir jie skatins testosterono sintezę.
Yra keliama hipotezė, kad testosteronas skatina greitojo (II tipo RS) tipo raumeninių skaidulų baltymų sintezę, o juk žinome, kad būtent šio tipo raumeninės skaidulos labiau linkusios hipertrofuoti.
Nereikėtų pamiršti, kad hormonų sintezė priklauso ne tik nuo fizinių krūvių, bet ir nuo mitybos bei emocijų.

Apibendrinant

Raumenų atstatymo procesas apima daugybę reguliacinių mechanizmų (hormoninį, imuninį ir metablolinį) kartu priklausančių nuo sportininko treniruotumo ir mitybos ypatumų (būtinas didesnis su maistu gaunamų baltymų kiekis!!!).
Manoma, kad kiekvienas iš šių stimulų atskirai ir kartu gali turėti įtakos raumenų hipertrofijai.

Naudota literatūra:

• Beachle T.R., Earle R.W.(2008). Esentials of strength training and conditioning/National strength and conditioning asssociation - Human Kinetics.
• Fleck, S.J., Kraemer, W.J. (2004). Designing resistance training programs. Champaign, IL: Human Kinetics.
• Hakkinen, K. (1994). Neuromuscular adaptation during strength training, aging, detraining and imobilization. Critical rev in Physical and Rehobolation Medicine, Vol 6 (3), 161 - 198.
• Kraemer, W.J., Fleck,S.J. (1987). Strength training for young athletes. Champaign, IL: Human Kinetics.
• Hawke, T.J., and D. J. Garry. (2001) Myogenic satellite cells: physiology to molecular biology. Journal of Applied Physiology, 91: 534-551.
• Skurvydas, A., Zuozienė, J.I., Stasiulis, A., Kamandulis, S., Vizbaraitė, D., Masiulis, N., Mačiukas, A., Rėklaitienė, D. (2006).Fizinis aktyvumas ir sveikata. LKKA. Kaunas.