Jūsų prekių krepšelis tuščias
Jūsų prekių krepšelis tuščias
Sportuojant ir siekiant asmeninių tikslų susiduriame su įvairiais sunkumais, nuopuoliais ir prarasta motyvacija. Dažnai ieškome priežasčių iš aplinkos veiksnių, tokių kaip per didelis darbo krūvis, rutina, spūstys keliuose, rūpesčiai susiję su šeima. Drįsčiau teigti, kad mes patys susikuriame pagrindines problemas ir jas kaskart kartojame taip kenkdami savo tobulėjimui, energingumui, darbingumui ir prarandame motyvaciją. Ką jau kalbėti apie pradedančiuosius kurie neįsigilina į savo kūno procesus ir gerai savęs nepažysta bei nežino nuo ko pradėti norint pradėti tobulėjimą sporto srityje.
Sportuojantys jų suvartoja per mažai ir taip sutrikdo virškinimo, regeneravimo, kraujo struktūros, filtracijos procesus ir daugybę kitų fiziologinių funkcijų. Vanduo yra viena svarbiausių medžiagų mūsų organizme kurio, deja, itin stinga sportuojančiųjų gretose. Prarasti skysčiai sporto metu turi būti kompensuoti, tada atkurtas balansas leis deramai funkcionuoti fiziologiniams procesams. Minimalus ir rekomenduojamas vandens kiekis turi atitikti žmogaus ūgio milimetrus santykiu į mililitrus. Pavyzdžiui, 1750 mm = 1750 mililitrų (minimalus vandens kiekis).
‚,Bloga treniruotė – nepadaryta treniruotė‘‘, šis teiginys ne visada teisingas todėl, kad pilnai neatstačius kūno būklės po praeitos treniruotės žmogus gali patirti persitreniravimą. Kūnui patiriant persitreniravimą jaučiamas bendras išsekimas, vangumas, imuniteto susilpnėjimas, streso hormono – kortizolio lygio šuolis aukštyn. Taip pat padidėja tikimybė persivalgyti. Tokia kūno būsena sportuojančiam asmeniui ne tik sustabdys progresavimą, bet ir ženkliai jį atitolins kadangi kūnas visus išteklius skirs produktyvumui, o ne progresavimui. Siūloma įsiklausyti į savo organizmą ir jo nealinti, bet tuo pačiu tingumo nemaišyti su nuovargiu.
Maistas - mūsų kuras ir priežastis dėl kurios jaučiamės ir atrodome vienaip ar kitaip. Mityba yra pagrindinis raktas į geidžiamą rezultatą ir sveikatą, todėl neracionalus, nesistemingas bei skurdus maitinimasis stabdo rezultato siekimo procesą. Netinkamai maitinantis ne tik prastės mūsų išvaizda, bet ir lėtės fiziologiniai procesai. Todėl susilpnės imunitetas, sunkiau atsigausime po treniruočių, priaugsime antsvorio, išbalansuosime endokrininę sistemą. Su maistu gauname visas mikro ir makro maistingas medžiagas. Maistas turėtų būti kuo įvairesnis, su aukšta biologine verte ir kiekvienam tinkamu baltymų, angliavandenių, riebalų bei kalorijų kiekiu.
Dažnas sportuojantis asmuo išaukštinta ir didžiausią dėmesį skiria jėgos, funkcinėms ar grupinėms treniruotėms taip sumenkindamas kardio treniruočių naudą. Kardio treniruotės nėra populiarios tarp sportuojančių dėl pastovios monotonijos, ilgos trukmės bei nesuteikiamo malonumo lyginant su jėgos treniruotėmis. Deja, tiesa yra kitokia: kardio treniruotės yra itin reikalingos kiekvienam aktyviai gyvenančiam žmogui ir yra būtinos dėl jų teikiamos naudos organizmui. Kardio treniruotės skatina medžiagų apykaitos pokyčius, tolina širdies ir kraujagyslių ligas, pagerina limfos tekėjimą, padeda kovoti su antsvoriu, gerina žvalumą bei darbingumą. Todėl kardio treniruotės rekomenduotinos kiekvienam sportuojančiam asmeninėje treniruočių rutinoje.
Asmenys turintys antsvorio ar norintys padailinti kūno linijas sportuojant labai dažnai imasi neprotingų, nepagrįstų ir drastiškų priemonių kovojant su riebaliniu sluoksniu. Jos ne tik, nepadeda pasiekti norimo rezultato, bet dar jį ir pablogina. Badavimas yra netinkamas sprendimas dėl to, kad lėtina medžiagų apykaitą, o kūnas negaudamas reikiamų medžiagų patiria medžiagų deficitą. Organizmui pradeda trūkti makro ir mikro maistingų medžiagų, sutrinka jo veikla. Po tokių drastiškų priemonių asmuo dažniausiai priauga papildomų kilogramų, nes kūnas pradeda vykdyti kaupimo funkciją, kuria jis tikisi apsaugoti save jei dar sykį pasikartos toks medžiagų stygius.
Parengė: Lukas Jaliūnas