Vitaminai, vitaminų stoka ir perteklius

Vitaminai - biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini organizmo normaliai medžiagų apykaitai ir gyvybinei veiklai. Žmogaus organizmo ląstelėse jie nesinetinami, todėl turi būti gaunami su maistu. Kai kuriuos vitaminus (B grupės ir vitaminą K) sintetina žarnyno bakterijos, tačiau jų organizmui nepakanka.

Vitaminai atsižvelgiant į jų tirpumą skirstomi į dvi grupes:

• Riebaluose tirpūs vitaminai randami tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės maisto produktuose, be to, vitaminą K sintetina žarnyno bakterijos. Šie vitaminai netirpsta vandenyje, yra gana stabilūs, todėl gaminant maistą išlieka aktyvūs. Pagrindinės organizmo vitaminų K, D ir A atsargos kaupiamos kepenyse, vitamino E - riebaliniame audinyje.

Vitaminas A, retinolis
Vitaminas D, kalciferolis,
Vitaminas E, tokoferolis
Vitaminas K, filochinonas

• Vandenyje tirpūs vitaminai (su nedidelėmis išimtimis) gaunami, valgant augalinius ir gyvūninius maisto produktus, nedidelius jų kiekius (išskyrus vitaminą C) sintetina žarnyno bakterijos. Organizme susidaro tik labai nedidelės vandenyje tirpių vitaminų atsargos, todėl jos nuolat turi būti papildomos, valgant maisto produktus, turinčius šių vitaminų.

Vitaminas B₁, tiaminas
Vitaminas B₂, riboflavinas
Vitaminas B₃, pantoteno rūgštis
Vitaminas B₅ (PP), nikotino rūgštis arba nikotinamidas
Vitaminas B₆, piridoksalis arba piridoksaminas
Vitaminas B₉, folio rūgštis
Vitaminas B₁₂, kobalaminas
Vitaminas H, biotinas
Vitaminas C, askorbo rūgštis

To paties vitamino specifinis aktyvumas gali būti būdingas keletui junginių, turinčių panašią cheminę struktūra. Tokie junginiai vadinami vitamerais. Pavyzdžiui vitamino PP
aktyvumas būdingas nikotino rūgščiai ir nikotinamidui. Kai kurie vitaminai gaunami su maisto produktais provitaminų pavidalu. Jie organizme virsta vitaminais. Pavyzdžiui vitamino A provitaminai yra alfa-, beta- ir gama-karotinai.

Vitaminų stoka ir perteklius

Ligos, kuriomis susregama, kai žmogus negauna vitaminų, vadinamos avitaminozėmis. Jeigų vitaminų gaunama nepakankamai, išsivysto hipovitaminozės, pasireiškiančios įvairiais medžiagų apykaitos sutrikimais. Dažniausios hipovitaminozių priežastys: vitaminų stoka maiste, padidėję organizmo poreikiai (augimas, sunkus fizinis darbas, nėštumas), vitaminų rezorbcijos žarnyne sutrikimai, vidaus organų, ypač kepenų, ligos, netinkamas maisto paruošimas, alkoholizmas. Kai trūksta vandenyje tirpių vitaminų pirmiausia pažeidžiama nervų sistema, virškinamasis traktas, oda ir kraujo gamyba. Trūkstant riebaluose tirpių vitaminų atsiranda specifinių pakitimų: sutrinka regėjimas, kalcio fosforo apykaita, kraujo krešėjimas, augimas ir t.t.
Kai organizmas vitaminų gauna per daug, prasideda hipervitaminozės. Dažniausiai perdozuojami riebaluose tirpūs vitaminai A, D ir K. Dideli jų kiekiai organizmui yra toksiški. Per didelės vandenyje tirpių vitaminų dozės žmogui nepavojingos, išskyrus vitaminus PP, C ir B₆.

Toliau trumpai aptarsime kiekvieną vitaminą atskirai, kuo jis svarbus mūsų organizmui, kokiais simptomais pasireiškia jo trūkumas ir kaip papildyti jo atsargas organizme.

Vitaminas A

Biologinė reikšmė. Vitamino A aktyvios formos dalyvauja regėjimo procese, reguliuoja augimą, greit besidalijančių epitelinių audinių (odos epitelio, virškinimo trakto ir šlapimo takų gleivinės, sprematogeninio epitelio) ląstelių dalijimąsi ir diferenciaciją. Vitamino A provitaminas beta-karotinas yra antioksidantas.
Rekomenduojama paros norma* 800 µg
Trūkumo požymiai - vištakumas (naktinis aklumas), šiurkšti oda, sumažėjęs atsparumas infekcijai, anemija, sulėtėjęs vaikų augimas.
Pertekliaus požymiai - pleiskanojanti oda, galvos skausmas, kepenų ir blužnies padidėjimas.
Svarbiausi šaltiniai - pieno produktai, kepenys, kiaušinio trynys, žuvų taukai. Karotinai (provitaminai) gaunami su augaliniais maisto produktais (morkos, pomidorai, salotos).

Vitaminas D

Biologinė reikšmė. Reguliuoja kalcio ir fosforo apykaitą.
Rekomenduojama paros norma* 5 µg
Trūkumo požymiai - vaikai suserga rachitu, kaulai nustoja augti, tampa minkšti, deformuojasi; suaugusiems minkštėja kaulai, tampa silpnesni.
Pertekliaus požymiai - minkštųjų audinių ir organų kalkėjimai (nusėda kalcio druskos), lūžinėjantys kaulai.
Svarbiausi šaltiniai. Didžioji žmogui reikalingo vitamino D dalis susidaro odoje veikiant ultravioletiniams spinduliams, tik nedidelė jo dalis gaunama su maistu. Jo yra saulėgražų, alyvų aliejuje, kepenyse, žuvų taukuose, pieno produktuose.

Vitaminas E

Biologinė reikšmė. Tai natūralus riebaluose tirpus antioksidantas.
Paros poreikis. 8-10 mg
Trūkumo požymiai. Suaugusieji vitamino E avitaminoze praktiškai neserga. Nemažos jo atsargos laikomos riebaliniame audinyje, todėl net ir keletą mėnesių negaunant jo su maistu avitaminoze nesusergama.
Svarbiausi šaltiniai. Jo gausu augaliniuose aliejuose bei augaliniuose produktuose (salotos, kopūstai, grūdai).

Vitaminas K

Biologinė reikšmė. Vitamino K aktyvi forma dihidrochinonas reguliuoja kraujo krešėjimą, dalyvauja kraujo krešėjimo sistemos faktorių sintezėje.
Paros poreikis. 1 mg
Trūkumo požymiai - sutrikęs kraujo krešėjimas, kraujavimai.
Svarbiausi šaltiniai - lapinės daržovės, pomidorai, kepenys.

Vitaminas B₁

Biologinė reikšmė. Labai svarbus anglianavdenių apykaitai, jo aktyvi forma kaip kofermentas įeina į keleto fermentų sudėtį. Trūkstant jo sutrinka gliukozės skaidymas, audiniuose kaupiasi piruvo rūgštis.
Rekomenduojama paros norma* 1,4 mg
Trūkumo požymiai. Ilgesnį laiką negaunant vitamino B₁ pasireiškia Beriberi liga, kurios metu pažeidžiamos nervų bei širdies ir kraujagyslių sistemos, sutrinka virškinamojo trakto motorinė ir sekrecinė funkcijos.
Svarbiausi šaltiniai. Kaip ir kitus B grupės vitaminus jį sintetina žarnyno bakterijos. Daugiausia jo yra augaliniuose maisto produktuose: rupaus malimo duonoje, pupose, žirniuose, kiek mažiau bulvėse, morkose, kopūstuose.

Vitaminas B₂

Biologinė reikšmė. Vitamino B₂ kofermentinės formos įeina į kai kurių fermentų sudėtį, kurie dalyvauja daugelyje ląstelėse vykstančių oksidacijos reakcijų, yra būtini ląsteliniam kvėpavimui ir energijos gamybai.
Rekomenduojama paros norma* 1,6 mg
Trūkumo požymiai. Audiniuose pažeidžiami biologinės oksidacijos ir ATP sintezės procesai. Pirmiausia vitamino B₂ trūkumas pasireiškia odoje, akių ir burnos gleivinės epiteliniame audinyje, atsiranda odos, liežuvio, burnos gleivinės, akių junginės uždegimai.
Svarbiausi šaltiniai - mėsa, kepenys, žuvis, pienas, varškė, kiaušinio trynys, žalios lapinės daržovės, riešutai.

Vitaminas B₃

Biologinė reikšmė. Viena iš aktyvių vitamino B₃ formų yra kofermentas A. Tai vienas svarbiausių ląstelės kofermentų, kuriam dalyvaujant vyksta daugelis medžiagų apykaitos procesų: daug angliavandenių, riebalų ir kitų junginių skilimo ir sintezės reakcijų.
Rekomenduojama paros norma* 6 mg
Trūkumo požymiai - plaukų ir odos depigmentacija, gleivinės ir odos uždegimai, širdies, inkstų bei nervų sistemos pokyčiai, sulėtėja augimas.
Svarbiausi šaltiniai - mėsa, kepenys, žuvis, kiaušiniai, pienas, sūris, žirniai ir t.t.

Vitaminas PP (B₅)

Biologinė reikšmė. Vitamino PP aktyvios kofermentinės formos NAD⁺ ir NADP⁺ dalyvauja angliavandenių, riebalų rūgščių, aminorūgščių oksidacijos reakcijose, ATP sintezėje, DNR dvigubėjimo ir DNR reparacijos (reakcijos, kurių metu atnaujinama pažeista ląstelių DNR molekulių struktūra).
Rekomenduojama paros norma* 18 mg
Trūkumo požymiai. Vitamino PP avitaminozė pasireiškia pelagra. Jos metu pažeidžiama oda (uždegimai), virškinamasis traktas (viduriavimas) ir nervų sistema (galvos skausmai, svaigimas, padidėjęs jautrumas, periferinių nervų uždegimai).
Svarbiausi šaltiniai - mėsa, kepenys, žuvis, bulvės, morkos, grikių kruopos, duona.

Vitaminas B₆

Biologinė reikšmė. Jo aktyvios formos dalyvauja aminorūgščių metaboliniuose procesuose. Nuo vitamino B₆ priklauso aminorūgščių apykaita ir pasisavinimas ląstelėje.
Rekomenduojama paros norma* 2 mg
Trūkumo požymiai - odos uždegimai (dažniausiai apie akis, burną, skruostus), dirglumas, nervingumas, depresija, padažnėjęs širdies ritmas, galima riebalinė kepenų degeneracija.
Svarbiausi šaltiniai - mėsa, kiaušinio trynys, duona, ankštinės daržovės, bulvės.

Folio rūgštis (vitaminas B₉)

Biologinė reikšmė. Folio rūgštis labai svarbi nukleorūgščių biosintezei ir ląstelių dalijimosi procesui, rekalinga normaliam eritrocitų brendimui.
Rekomenduojama paros norma* 200 µg. Nėštumo bei kūdikio maitinimo krūtimi metu organizmui folio rūgšties reikia maždaug dvigubai daugiau.
Trūkumo požymiai. Kai trūksta folio rūgšties, susergama megaloblastine anemija - sutrinka DNR dalijimasis kraują gaminančiose kamieninėse ląstelėse, sumažėja eritrocitų ir hemoglobino kiekis kraujyje.
Svarbiausi šaltiniai - daug jos yra žaliose lapinėse daržovėse (špinatuose), mėsoje, kepenyse.

Vitaminas B₁₂

Biologinė reikšmė. Reikalingas hemopoezei (kraujo gamybai), normaliam eritrocitų brendimui, neuronų funkcionavimui, DNR sintezei.
Rekomenduojama paros norma* 1 µg
Trūkumo požymiai. Pasireiškia piktybinė mažakraujystė ir negrįžtamieji nervų sistemos pokyčiai (progresuojanti nervinio audinio demielinizacija).
Svarbiausi šaltiniai - kiauliena, paukštiena, kepenys, žuvis. Jo nėra augaluose.

Vitaminas H

Biologinė reikšmė. Biotininiai fermentai katalizuoja karboksilinimo reakcijas, kurios svarbios angliavandenių ir riebalų rūgščių metabolizmui.
Rekomenduojama paros norma* 0,15 mg
Trūkumo požymiai - dermatitas (oda parausta, pleskanoja), plaukų skilimas, nagų lūžinėjimas, mažakraujystė, nervų sistemos pažeidimai.
Svarbiausi šaltiniai - kiaušinio trynys, kepenys, pienas, avižų kruopos, riešutai, žiediniai kopūstai.

Vitaminas C

Biologinė reikšmė. Askorbo rūgštis dalyvauja kolageno sintezėje, antinksčių žievės steroidinių hormonų, tulžies rūgščių, karnitino sintezėje, geležies apykaitoje. Vitaminas C - vienas iš antioksidacinių vitaminų.
Rekomenduojama paros norma* 60 mg
Trūkumo požymiai. Vitamino C avitaminozė pasireiškia skorbutu, kuriam būdingas kraujavimas (iš dantenų, vidaus organų, kraujas išsilieja paodyje, į raumenis), kaulinio audinio, dantų struktūros pokyčiais (retėja kaulai, kliba ir iškrinta dantys), mažakraujystė.
Svarbiausi šaltiniai - salotos, kopūstai, paprika, krienai, bulvės, braškės, serbentai, cistrusiniai vaisiai.

*Lietuvos higienos normos HN 119: 2002. „Maisto produktų ženklinimas“. 4 priedas

Antivitaminai

Antivitaminais vadinamos įvairios cheminės medžiagos, kurios mažina arba naikina vitaminų biologinį poveikį. Antivitaminai gali būti įvairios svetimos medžiagos, nuodai, vaistai, biologinės kilmės medžiagos. Pvz., vitamino H (biotino) antivitaminas yra kiaušinio baltymas avidinas. Jis su biotinu sudaro netirpų kompleksą, kuris žarnyne nerezorbuojamas. Kavoje esantis fermentas tiaminazė skaido tiaminą (vitaminą B₁) ir veikia kaip antivitaminas. Kraujo krešėjimą mažinantys vaistai yra vitamino K antivitaminai.

Naudota literatūra

• A. Praškevičius, J. Burneckienė, L. Ivanovienė Fermentai ir vitaminai 2001
• P. Kumar & M. Clark. Clinical medicine